Apleisti žemės sklypai Lietuvoje: kaip jie nustatomi ir naudojami?

Apleista žemė – tai žemės ūkio paskirties plotai, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi arba netinkami naudoti pagal nustatytą paskirtį. Tokie sklypai identifikuojami naudojant nuotolinio stebėjimo ir kartografavimo metodus. Lietuvoje kasmet sudaromas apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinys (AŽ_DRLT), kuris yra viešai prieinamas VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūros” administruojamame Lietuvos erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt.

Šie duomenys padeda ne tik tiksliai identifikuoti apleistus plotus, bet ir prisideda prie efektyvesnio žemės mokesčių administravimo, žemės ūkio politikos formavimo bei aplinkosauginių sprendimų. Apleistos žemės sklypai įprastai yra apaugę sumedėjusiais augalais, kurie nelaikomi želdynais. Daugiausia apleistos žemės plotų yra šiaurrytinėje ir rytinėje šalies dalyje – daugiau kaip 3 proc. bendro žemės ūkio naudmenų ploto. 

Remiantis naujausiais duomenimis, apleistos žemės sudaro kiek mažiau nei 1 proc. viso šalies žemės ūkio naudmenų ploto. Tačiau tam tikruose regionuose šis rodiklis siekia daugiau nei 3 proc.  

Iš viso identifikuoti 62 879 apleisti plotai, kurių bendras plotas sudaro 31 278 ha. Dauguma sklypų yra 0,3–0,5 ha dydžio, didžiausias sklypas siekia 36 ha, o daugiau nei 10 ha dydžio yra tik 20 sklypų. Daugiausia apleistų žemių plotų koncentruojasi miškingose, kalvotose vietovėse (Lietuvos apleistų žemių ploto žemėlapį žr. pav. žemiau).  

Apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinys naudojamas žemės mokesčiui apskaičiuoti. Nustatytiems apleistų žemės ūkio naudmenų plotams savivaldybės gali taikyti didesnį žemės mokesčio tarifą (iki 4 proc. žemės mokestinės vertės), kurį tvirtina savivaldybių tarybos.   

Nors pagrindinė atsakomybė už žemės naudojimo priežiūrą tenka žemės savininkams ir naudotojams, savivaldybių administracijos taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Jos gali identifikuoti apleistus sklypus, įtraukti juos į specialius sąrašus ir taikyti administracines nuobaudas už nepriežiūrą. 

Todėl savivaldybės turi įgaliojimus nustatyti padidintus mokesčių tarifus apleistiems sklypams ir, bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis, prisideda prie apleistų žemės sklypų priežiūros bei kontrolės. 

Naudotojai turi galimybę tikslinti duomenis – iki einamųjų metų liepos 1 d. galima pateikti pranešimus apie nustatytų apleistų žemės ūkio naudmenų plotų netikslumus. Informaciją galima pateikti el. paštu arba pranešti pažymėdami klaidą www.geoportal.lt apleistų žemių  žemėlapyje. Šiame žemėlapyje yra galimybė ieškoti sklypo pagal jo kadastro numerį. Pvz. žr. pav.:

Kaip nustatomi apleisti žemės sklypai?  

Apleistų žemių plotai nustatomi nuotoliniais kartografavimo metodais, naudojant pagrindinius duomenų šaltinius:  

• Spektriniai Žemės paviršiaus vaizdai iš dirbtinių žemės palydovų;  
• Lietuvos Respublikos teritorijos M 1: 10 000 ortofotografinis žemėlapis (ORT10LT);  
• Lietuvos Respublikos teritorijos M 1: 10 000 georeferencinio pagrindo duomenų rinkinys (GRPK);  
• Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys;  
• Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenys;  
• Žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir kitų plotų deklaravimo duomenys. 

Apleistų žemių stebėjimas ir analizė yra svarbus įrankis tiek žemės ūkio politikos formavimui, tiek aplinkosauginiams sprendimams. Viešai prieinami duomenys leidžia ne tik tiksliai nustatyti nenaudojamus žemės plotus, bet ir prisideda prie efektyvesnio žemės mokesčių administravimo.