Pranešėjų apsauga

Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas)

Įstatymas įtvirtina asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria juos sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai, apsaugos mechanizmą. Įstatymas taip pat nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą.

Informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo

Fizinis asmuo, pateikiantis informaciją apie pažeidimą Aplinkos ministerijoje, Valstybinėje miškų tarnyboje, Lietuvos geologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, Respublikiniame Vaclovo Into akmenų muziejuje, Lietuvos zoologijos sode, UAB Statybos produkcijos sertifikavimo centre, VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūroje ar UAB „GVT LT“, apie kurį sužinojo iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo ar sutartinių (konsultavimo, rangos, subrangos, stažuotės, praktikos, savanoriškos veiklos ir pan.) santykių su šia įstaiga arba įdarbinimo ar kitų ikisutartinių santykių metu, taip pat informaciją apie pažeidimą pateikiantis savarankiškai dirbančio asmens statusą turintis asmuo, akcininkas ar asmuo, priklausantis įmonės administraciniam, valdymo ar priežiūros organui (įskaitant vykdomųjų galių neturinčius narius, taip pat savanorius ir apmokamus ar neapmokamus stažuotojus), arba bet kuris fizinis asmuo, dirbantis prižiūrint ir vadovaujant rangovams, subrangovams ir (ar) tiekėjams.

Pranešėjai

Informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo, kurį kompetentinga institucija (Lietuvos Respublikos prokuratūra) pripažįsta pranešėju.

Informacijos apie pažeidimus teikimo atvejai

Pagal Įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:

• pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;
• pavojaus aplinkai;
• kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;
• neteisėtos veiklos finansavimo;
• neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;
• neteisėtu būdu įgyto turto;
• padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą;
• pažeidimų, nurodytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintame sąraše, parengtame atsižvelgiant į Direktyvoje (ES) 2019/1937 nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų taikymo sritį;
• kenkimo Europos Sąjungos finansiniams interesams, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnyje ir išsamiau apibūdinta susijusiose Europos Sąjungos priemonėse;
• pažeidimų, susijusių su vidaus rinka, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 26 straipsnio 2 dalyje, įskaitant Europos Sąjungos konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklių pažeidimus, taip pat su vidaus rinka susijusius pažeidimus dėl veiksmų, kuriais pažeidžiamos pelno mokesčio taisyklės, arba susitarimus, kuriais siekiama įgyti mokestinį pranašumą, kenkiantį taikytinos pelno mokesčio teisės dalykui arba tikslui;
• kitų pažeidimų.

Informacija apie pažeidimus teikiama siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Informacijos pateikimas siekiant apginti išskirtinai asmeninius interesus nelaikomas pranešimu.

Konfidencialumas

Asmeniui pagal Įstatymą pateikusiam informaciją apie pažeidimą, taikomas konfidencialumas nepriklausomai nuo to ar asmuo bus pripažintas pranešėju. Konfidencialumas taikomas ir fiziniam asmeniui, kuris padeda informaciją apie pažeidimą pateikiančiam asmeniui ir kurio pagalba turėtų būti konfidenciali.

Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:

• to raštu prašo informaciją apie pažeidimą pateikiantis ar pateikęs asmuo arba pranešėjas;
• informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.

Aplinkos ministerijoje asmens pagal Įstatymą pateikusio pranešimą apie pažeidimą konfidencialumą užtikrina Aplinkos ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius.

Pranešimo teikimas

Informaciją apie pažeidimą Aplinkos ministerijoje, Valstybinėje miškų tarnyboje, Lietuvos geologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, Respublikiniame Vaclovo Into akmenų muziejuje, Lietuvos zoologijos sode, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centre ar UAB „GVT LT“ teikiantis asmuo turi teisę ją teikti (raštu arba žodžiu) tiesiogiai Aplinkos ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui atėjęs į šį skyrių arba atsiųsti elektroniniu paštu ar .

Raštu teikiamo pranešimo reikalavimai:

• užpildoma Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“, priede nurodyta pranešimo apie pažeidimo forma (PDF), (DOCX).
•  pateikiamas laisvos formos pranešimas, nurodant, kad pranešimas teikiamas vadovaujantis Įstatymu. Laisva forma informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo pranešime turi pateikti šiuos duomenis:
• savo vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, jeigu asmens kodo neturi, darbovietę, kitus kontaktinius duomenis;
• kas, kada, kokiu būdu ir kokį pažeidimą rengiasi daryti, daro ar padarė ir pan.;
• sužinojimo apie pažeidimą datą ir aplinkybes;
• jei įmanoma, pateikia bet kokius turimus dokumentus, duomenis ar informaciją, atskleidžiančią galimo pažeidimo požymius.

Asmuo pranešimą apie pažeidimą taip pat gali pateikti tiesiogiai Lietuvos Respublikos prokuratūrai, kuri pagal Įstatymą laikoma kompetentinga institucija arba pateikti pranešimą viešai.

 

Draudimas daryti neigiamą poveikį

Prieš informaciją apie pažeidimą pateikusį asmenį ar pranešėją, dėl tokios informacijos pateikimo nuo šios informacijos pateikimo dienos draudžiama imtis neigiamo poveikio priemonių: atleisti jį iš darbo ar tarnybos, perkelti į žemesnes pareigas ar kitą darbo vietą, bauginti, priekabiauti, diskriminuoti, grasinti susidoroti, apriboti karjeros galimybes, sumažinti darbo užmokestį, pakeisti darbo laiką, kelti abejones dėl kompetencijos, perduoti neigiamą informaciją apie jį tretiesiems asmenims, panaikinti teisę dirbti su valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančia informacija, arba taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones.

Draudžiama daryti neigiamą poveikį ir informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens ar pranešėjo šeimos nariams, giminaičiams, kolegoms, dirbantiems įstaigoje arba kitame su įstaiga subordinaciniais ryšiais susijusiame juridiniame asmenyje, kuriame informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens šeimos narys, giminaitis, kolega dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo gali patirti neigiamų padarinių.

Informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo, pranešėjas ir šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys dėl patiriamų neigiamo poveikio priemonių nulemtų padarinių gali kreiptis į teismą. Asmuo, kurį su įstaiga sieja tarnybos santykiai, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymu, turi teisę ginčyti dėl jo priimtą ir neigiamų padarinių keliantį administracinį sprendimą arba kitokį veiksmą ar neveikimą.

Informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo ar pranešėjas dėl patiriamų neigiamų padarinių taip pat gali kreiptis į Lietuvos Respublikos prokuratūrą.

Aktualūs teisės aktai (skelbiami Teisės aktų registre)

• Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas.
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimas Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“.
• Informacijos pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. D1-401 „Dėl Informacijos pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Papildoma informacija

Asmeniui dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo neatsiranda jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jeigu, Įstatymo nustatyta tvarka teikdamas informaciją apie pažeidimą, jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją.

Asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo, atsako tik tokiu atveju, jei įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija yra teisinga.

Žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos pateikimas nesuteikia asmeniui garantijų pagal Įstatymą. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.