Kokybiško patalpų vėdinimo nauda – ne tik piniginei: padeda apsaugoti sveikatą

Kiek anksčiau atliktas tyrimas 11-oje sostinės mokyklų atskleidė, kad klasėse anglies dvideginio (CO2) koncentracija pamokų metu viršijo leistinas normas, kai kur net kelis kartus.

„Mokslo įstaigoje mokosi mūsų vaikai, o vėdinimo sistemų nebuvimas jose lemia užterštą orą. Mokyklų klasėse per pirmosios pamokos 20 minučių jau pasiekiama leistina CO2 riba, o pertraukų metu neatidarius langų ir tinkamai neišvėdinus patalpų, per 4-5 pamoką koncentracija viršija visas leistinas normas“, – laidoje „10-12“ kalbėjo A. Vaičiulis.

Anot jo, šios problemos sprendimas galimas kol kas vienintelis – mechaninis vėdinimas su šilumogrąža (rekuperacija).

„Tai sumažintų šildymo kaštus, nes tokiu atveju patalpose ne tik užtikrinamas šviežias oras, bet ir pagaminta šiluma neišleidžiama į lauką“, – sakė SSVA direktorius.

Vėdinimui gali trukdyti oro tarša

Vis dėlto, gyventojai, ypač individualių namų, gali susidurti su problema, kai patalpų vėdinimas tampa kone neįmanomas.

Pasak A. Vaičiulio, senieji tiesioginio deginimo katilai gyvenvietėse į aplinką gali skleisti nemažai taršos, nes juose neretai deginama „viskas, kas dega“.

„Jei turite vėdinimo sistemą, tačiau gyvenate tarp tokių namų, kurie degina tokį kurą, gausite žymiai daugiau kvapų, nes mechaninis vėdinimas filtruoja tik smulkiąsias daleles, bet ne kvapą. Jo gausite daugiau net jei išvis nebūtų vėdinimo sistemos. Tai didžiulė problema“, – sakė SSVA direktorius.

„Žmonės, įsirengę vėdinimo sistemas tokiuose kvartaluose, yra priversti jas išjungti, nes namuose susikaupia nepakeliamas kvapas“, – pridūrė jis.

Visą pokalbį su Aidu Vaičiuliu LRT radijuje klausykite čia (nuo 01:01:00).